Lietuvos nepriklausomybės kovos
1918 – 1920 m.
Įsivaizduokite, kad gyvenate 1918 – 1920 metais. Lietuva ką tik paskelbė nepriklausomybę, tačiau aplink – neramumai: iš Rytų veržiasi bolševikai, iš Vakarų – bermontininkai, pietuose – Lenkijos kariuomenė. Jauna valstybė neturi stiprios kariuomenės, ginklų, o sostinę Vilnių grasina užimti svetimos jėgos. Kas tave skatintų stoti ginti savo šalies? Ar būtum pasirengęs kovoti už ką tik gimusią laisvę?
Šiandien pamokoje aiškinsimės, kodėl Lietuvai teko kovoti už savo nepriklausomybę net po jos paskelbimo, kokie buvo pagrindiniai kovų dalyviai ir kokią reikšmę šie įvykiai turėjo mūsų valstybės likimui. Pamokos pabaigoje galėsi įvertinti, kodėl šios kovos buvo tokios svarbios ir ką jos reiškia mums šiandien – ar mes, laisvės kartos žmonės, vis dar gebame branginti ir ginti savo valstybę?
Pamokos tikslas
Suvokti Lietuvos nepriklausomybės kovų (1918–1920 m.) priežastis, eigą ir reikšmę, paaiškinti jų svarbą valstybės išsaugojimui ir tarptautiniam pripažinimui, ugdyti pagarbą kovojusiems už Lietuvos laisvę.
Pateiks ne mažiau kaip tris pagrindines priežastis ir aiškiai apibūdins bent du svarbiausius kovų etapus.
Įvardins pagrindines kovose dalyvavusias jėgas ir ne mažiau 2 sakiniais apibūdins jų siekius bei veiksmus.
Ne mažiau kaip 3 sakiniais argumentuotai paaiškins, kodėl šios kovos buvo svarbios Lietuvos nepriklausomybei ir kaip jos prisidėjo prie valstybės pripažinimo pasaulyje.
📚 Darbas su teorine medžiaga
- Įvardinkite ne mažiau kaip 3 Lietuvos nepriklausomybės kovų priežastis.
- Nurodykite ne mažiau kaip 3 jėgas ar valstybes, prieš kurias kovojo Lietuvos kariuomenė, ir trumpai apibūdinkite jų siekius ir veiksmus.
- Įvertinkite, kokią reikšmę nepriklausomybės kovos turėjo Lietuvos valstybės išsaugojimui ir jos pripažinimui pasaulyje.
🖼️ Darbas su karikatūromis
- Apibūdinkite, ką vaizduoja kiekviena karikatūra – nurodykite pagrindinius veikėjus, aplinką ir veiksmą.
- Paaiškinkite, kokias jėgas ar šalis simbolizuoja pavaizduoti veikėjai ir nurodykite, kaip tai galima atpažinti iš detalių (drabužių, ginklų, simbolių).
- Nustatykite kiekvienos karikatūros pagrindinę mintį ar žinutę ir paaiškinkite, ką menininkas norėjo išreikšti.
- Nurodykite, koks įvykis vaizduojamas 2 karikatūroje.
- Įvertinkite, kuri karikatūra, jūsų nuomone, geriausiai perteikia Lietuvos kovą už laisvę, ir pagrįskite savo atsakymą bent dviem argumentais.
🧭Darbas su nuotraukomis
- Apibūdinkite, kokią Lietuvos kariuomenę vaizduoja šios iliustracijos – kaip atrodo kariai, kokia jų apranga ir ginkluotė?
- Paaiškinkite, kokias kovų sąlygas ir sunkumus atskleidžia matomi vaizdai.
- Įvertinkite, ką šios iliustracijos leidžia suprasti apie Lietuvos karių pasiaukojimą, vienybę ir ryžtą ginti savo šalį.
📜 Darbas su šaltiniais
Nepriklausomybės kovų epizodai (Lietuvos karių prisiminimų fragmentai)
Pėstininkai /lietuvių/ pamažu slenka pirmyn. <…> Pasigirsta ūžesys. Tai du mūsų ir trys vokiški lėktuvai skuba mums į pagalbą. Leidžiasi žemyn ir suka ratą virš mūsų dalių. Skubiai ištiesiame baltus skarmalus ir leidžiame keliolika baltų raketų. Suprato, pakilo ir vienu kartu penki plieniniai ereliai puolė Deltuvos miestelį. Širdis sustodavo plakusi, kai mūsų oro talkininkai čia vienas, čia kitas dingdavo už miestelio stogų. – Pašautas! Krenta! – pasigirsdavo susijaudinę balsai. Bet ne! Vėl visi penki iškyla virš miestelio ir vėl pasineria turgavietės aikštėje. Jų kulkosvaidžiai be paliovos dirba. <…> Bolševikai galvotrūkčiais, lėktuvų lydimi, bėga Ukmergės link. <…> Skubiai stumiamės priekin. Rinkdami pakeliui belaisvius, įeiname į laisvą Ukmergę. Praeiname pro pirmo gegužės vartus, ant kurių raudonom raidėm žiba parašas: „Doloj bielogvardejskuju svoloč!“ <…> Mums ir neįpusėjus valgyti, kuopos vadas sušuko: – Vyrai! Skubiai už ginklo! Artinasi bolševikų šarvuotas automobilis. Turim jį paimti. Išbėgome iš kluono ir, kiek tik galėdami, šaudome į šarvuotį, bet jis, nieko nebodamas, palengva slenka pirmyn, sėdamas iš kulkosvaidžių kulipkas. Kareiviai, pamatę, kad mūsų kulipkos jam nieko nepadaro, išsigando ir visi, kur tik kas įmanydamas, pasileido bėgti.<…> Jį sulaikė mūsų artilerija, kurios pabūgęs pasuko atgal ir visu greitumu nudūmė. Keli sviediniai vos nepaguldė jo ant šono.
(Iš 1918 m. Lietuvos Tarybos ir Laikinosios vyriausybės atsišaukimo)
Didysis karas, kuris per ketverius metus žudė Lietuvą, baigiasi. […] Iki paskutinės valandos nebuvo leidžiama Lietuvos Valstybės Tarybai su savo krašto žmonėmis susisiekti ir šalį tvarkyti. Per ketverius metus spaudė mus didžiausi karo vargai. Netekdavom pieno savo kūdikiams. Stigdavome duonos, svetimus bešerdami. Lietuvos vyriausybė rūpinsis, kad nei vienas grūdas, nei vienas kiaušinis be jos žinios nebūtų imamas iš krašto. […] Valdžios tikslas greičiausiai sušaukti Steigiamąjį Seimą visuotiniu, lygiu, slaptu ir tiesiu balsavimu. Jisai nustatys santykius Lietuvos su kaimynais. […] Lietuvos Vyriausybė paruoš visa, kas bus reikalinga Steigiamajam Seimui žemės reformai padaryti. […] Yra žmonių, tykojančių užgrobti Lietuvos žemę, išplėšti Lietuvai jos širdį – Vilnių. […] Kiekvienoje parapijoje susirinkite visi vyresnieji, be kalbos ir tikybos skirtumo, ir išrinkite Parapijos Komitetą iš penkių arba septynių žmonių. Išrinktasai Komitetas turi tuojau paimti į savo rankas tvarkyti apylinkės gyvenimą. Tasai Komitetas tuojau turi pasikviesti stiprius ištikimus vyrus ir sudaryti iš jų miliciją. […] Būkite pasirengę, Valstybės Tarybai pašaukus, eiti ten, kur reikės, mūsų brangios tėvų žemės – Lietuvos gintų!
(Iš 1967 m. išleistos istorinės knygos)
Lietuvos darbo žmonės, pakilę į kovą už Tarybų valdžią, sukūrė savas karines pajėgas – lietuvių raudonarmiečių dalinius, kurie kartu su Tarybų Rusijos ir Tarybų Latvijos kariuomene didvyriškai gynė laisvę. […] Interventai užėmė Lukiškes, Vingio parko rajoną, Žvėryną. […] Didvyriški Vilniaus gynėjai balandžio 21 d. 16 val. buvo priversti iš miesto pasitraukti […]. 1919 m. gegužės 3 d., neatlaikiusi interventų spaudimo, tarybinė kariuomenė pasitraukė iš Ukmergės.
- Apibūdinkite, kaip A šaltinyje vaizduojamas Lietuvos karių elgesys ir nuotaikos kovos metu (Atsakykite remdamiesi konkrečiomis detalėmis iš teksto.)
- Paaiškinkite, kokį vaidmenį šiame epizode (A šaltinis) atliko Lietuvos ir vokiečių aviacija. (Nurodykite, kaip jų veiksmai paveikė mūšio eigą.)
- Įvertinkite, ką šis prisiminimų fragmentas atskleidžia apie kovų sunkumus ir karių ryžtą. (Pateikite ne mažiau kaip 3 sakinius, remdamiesi šaltiniu.)
- Remdamiesi šaltiniu B, apibūdinkite ūkinę ir politinę padėtį Lietuvoje Pirmojo pasaulinio karo metu.
- Remdamiesi šaltiniu B, išskirkite tris priemones, kuriomis siekta atkurti Lietuvos valstybingumą. Paaiškinkite, kaip kiekviena iš jų turėjo padėti formuoti valstybės institucijas.
- Remdamiesi šaltiniu C ir žiniomis, nurodykite, kurios valstybės kariuomenė užėmė Vilnių 1919 m. balandžio 21 d. Įvardykite tris valstybes, tais metais kovojusias dėl Lietuvos sostinės.
🗺️ Darbas su žemėlapiu
- Nurodykite tris valstybes, su kuriomis ribojosi Lietuva.
- Nurodykite dvi valstybes, su kuriomis kariavo Lietuva.
- Kurios valstybės kariuomenė užėmė Lietuvos teritoriją iki ribos, žemėlapyje pažymėtos pirmuoju sutartiniu ženklu?
- Kaip istorikai vadina karines pajėgas, įsiveržusias į Lietuvą iki ribos, žemėlapyje pažymėtos antruoju sutartiniu ženklu?
- Kuri valstybė kontroliavo Lietuvos teritoriją iki ribos, žemėlapyje pažymėtos trečiuoju sutartiniu ženklu?
- Nurodykite sutartį, po kurios pasirašymo buvo nustatyta demarkacinė linija, žemėlapyje pažymėta ketvirtuoju sutartiniu ženklu.
Žemėlapyje penktuoju sutartiniu ženklu pažymėti mūšiai prie Širvintų ir Giedraičių. Įvardykite šiuose mūšiuose kovojusias puses ir nurodykite šių mūšių baigtį.
Nurodykite sutartį, po kurios pasirašymo buvo nustatyta siena, žemėlapyje pažymėta šeštuoju sutartiniu ženklu. Kokią reikšmę ši sutartis turėjo Lietuvos valstybei? - Kelintais metais Lietuva prisijungė teritoriją, žemėlapyje pažymėtą septintuoju sutartiniu ženklu? Paaiškinkite, kaip Lietuvai pavyko šią teritoriją prisijungti.
✍️ Kūrybinė užduotis: Istorinis pasakojimas
Parašykite istorinį pasakojimą, kuriame atskleistumėte Lietuvos nepriklausomybės kovų (1918–1920 m.) įvykius ir problematiką. Pasakojimas gali būti paremtas tikrais istoriniais faktais arba sukurto veikėjo išgyvenimais (pvz., savanorio, gydytojo, laiškanešio, mokytojo, šeimos nario, vaiko).
- Apibūdinkite veikėją (-us) ir jų ryšį su vykstančiais įvykiais.
- Atspindėkite bent tris istorinius aspektus (pvz., bolševikų puolimą, savanorių kovas, Vilniaus netekimą, kariuomenės kūrimąsi ir pan.).
- Atskleiskite kovų problematiką: pavojus, netikrumą, pasiaukojimą, patriotizmą, tikėjimą nepriklausomybe.
- Pabaigoje išreikškite mintį, ką šios kovos reiškė Lietuvai ir jos žmonėms.
- Apimtis – ne mažiau kaip puslapis (apie 150–200 žodžių).
1919 metų sausio rytas buvo šaltas ir tylus. Sniegas girgždėjo po batais, kai mūsų būrys slinko link Deltuvos. Rankose laikiau seną šautuvą – nežinau, ar labiau bijojau, ar didžiavausi. Iš tolo girdėjosi bolševikų kulkosvaidžių tratėjimas – jie veržėsi iš Ukmergės pusės, bandydami vėl užimti miestelį. Kai virš mūsų pasirodė du lietuviški lėktuvai su trispalviais ženklais, širdis suspurdėjo: mes ne vieni. Netoliese sprogo sviedinys, o dūmuose pasigirdo šauksmas – „Už Lietuvą!“. Tą akimirką supratau, kad kovojame ne tik prieš bolševikus, bet ir prieš visus, kurie nenori mūsų laisvos valstybės. Kovojame ne tik už žemę ar miestus – kovojame, kad mūsų vaikai galėtų sakyti: mes – laisvi.
1. Turinio atitikimas temai (0–3 balai)
- Pasakojimas aiškiai susijęs su Lietuvos nepriklausomybės kovų laikotarpiu.
- Atskleidžiama kovų problematika (pavojus, pasiaukojimas, patriotizmas, netikrumas).
- Pateikiami teisingi istoriniai faktai ar realaus laikotarpio detalės.
2. Istorinio konteksto išmanymas (0–2 balai)
- Paminėti bent trys svarbūs įvykiai, vietovės ar veikėjai, atspindintys laikotarpį.
- Rodomas supratimas apie kovų priežastis, eigą ar padarinius.
3. Kūrybiškumas ir vaizdingumas (0–2 balai)
- Pasakojimas originalus, įtraukiantis, sukurta aiški situacija ar veikėjas.
- Atskleidžiamos emocijos, išgyvenimai, autentiška pasakojimo nuotaika.
4. Struktūra ir nuoseklumas (0–2 balai)
- Pasakojimas logiškas, turi aiškią pradžią, vidurį ir pabaigą.
- Mintys dėstomos nuosekliai, išlaikoma pasakojimo seka.
5. Kalbos taisyklingumas ir stilius (0–1 balas)
- Vartojama taisyklinga rašytinė kalba, laikomasi pasakojimo stiliaus normų.
- Užbaikite sakinį: Šiandien sužinojau, kad Lietuvos nepriklausomybės kovos buvo svarbios, nes…
- Nurodykite: Kas labiausiai nustebino ar paliko įspūdį sužinojus apie nepriklausomybės kovas?
- Įsivertinkite: Ką šios kovos tau primena apie laisvės ir atsakomybės reikšmę šiandien?