XV a.
Maras LDK
Maras arba dar kitaip vadinama juodoji mirtis – viena iš Europos rykščių keliaujanti kartu su badu ir karu. Šios trys nelaimės dažniausiai užklumpa viena po kitos, o jų pasekmės – lavonų pilnos gatvės, sunaikintos gyvenvietės ir nusiaubtos valstybės. Pirmą kartą Lietuvą maras pasiekė XIV amžiaus pradžioje. Marą į Lietuvą atnešė kryžiuočiai. Įvairiais skaičiavimais Vilniuje nuo maro ir bado mirė apie 25 tūkst. žmonių. XVII amžiaus viduryje Vilniuje nuo maro mirė apie 33 tūkst. žmonių. O 1657 m. Vilnius dėl maro epidemijos buvo izoliuotas, ribojimas atvykimas ir išvykimas iš miesto.
Paveiksle vaizduoju, kad žmogus bijojo užsikrėsti ir susirgti maru, todėl slėpė savo veidą po kauke. Paveiksle pavaizduotas žmogus saugojosi nuo maro, dėvėdamas kaukę, bet tai jo neapsaugojo ir jis mirė nuo šios ligos. Kaukė nukrito, o žmogaus ranka guli netoli kaukės.
Paulina Frolovaitė, 8 kl.
Viduramžių riteriai
Mes pasirinkome viduramžių laikotarpį, nes šis laikotarpis yra platus, talpinantis daug įvykių, tokių kaip kryžiaus žygiai, feodalizmas, luominės sistemos formavimasis, šimtametis karas tarp Anglijos ir Prancūzijos.
Mes savo darbe vaizduojame riterių šarvus, kurie mūsų manymu atspindi visą viduramžių laikotarpį. Viduramžių šarvai buvo naudojami kaip žmogaus kūno apsauga. Riteriai dalyvaudavo įvairiuose karuose ir varžybose. Mūsų atradimas buvo tai, kad kiekviena tauta turėjo savo herbus, ženklus, simbolius su kuriais pažymėdavo savo šarvus.
Viduramžiuose atsirado feodalizmas, baudžiava, trilaukis ūkis. Valstiečių gyvenimas nebuvo paprastas, daug vargšų negalėdavo atiduoti skolų, todėl patekdavo į baudžiavą ir tapdavo baudžiauninkais. Daug gyventojų vertėsi žemės ūkiu. Miestai pradėjo įgyti Magdeburgo teisę.
Didikai ir feodalai gyveno gerai vyras gimęs didiku šeimoje galėjo paveldėti tėvų turtą. Gyventojai gyvenę kaimuose turėjo mokėti mokesčius. Visuomenėje veikė luominė sistema, tad žmonės buvo suskirstyti į skirtingas socialines grupes.
Žygimantas Pševluckas, Arūnas Taraitis 8 kl.
Vilniaus gamta
Žmogaus ir gamtos santykis visais laikais buvo svarbi sąlygas bet kokių miestų kūrimuisi. Palankios gamtinės ir geografinės sąlygos – per miestą tekanti Neris, pirklių kelių susikirtimo vieta, lygumų kraštas – patogi lokacija kurtis ir plėstis miestui. Dėl šių sąlygų Vilnius viduramžiais turėjo galimybę tapti vienu iš svarbiausiu rytų Europos politiniu, ekonominiu ir kultūriniu centru.
Poetas Mikalojus Husovianas savo darbe – „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ Vytauto laikų Lietuvą apibūdina kaip tvirtą, miškais apaugusią valstybę, kurioje atšiaurios sąlygos suformuoja stiprius tautos gynėjus. Iškeliamas Vytauto kaip didingo ir tvirto valdovo idealas, lydintis mus iki šių dienų.
Gabija Stanaitytė, Enrika Paviliotytė, 8 kl.
