XX a. - ?
Holokaustas Lietuvoje
Šiame darbe atsispindi 1941 – 1944 metų įvykiai, kai A. Hitlerio įsakymu buvo naikinama žydų tauta. Savo darbe pavaizdavome dujų kamerą, pilną nuodingų dujų ir dvi kaukes, palinkusias vieną prie kitos. Tai simbolizuoja žydų tautos vienybę ir stiprybę. Taip pat ant kiekvienos iš kaukių yra nupiešta Dovydo žvaigždė, kuri genocido laikotarpiu buvo naudojama žydams ženklinti, atskirti juos nuo kitų žmonių. Kaukės yra žaizdotos, taip parodant koncentracijos stovyklų žiaurumą, badą ir sunkų darbą.
Ši idėja mums kilo norint atskleisti tikrąją genocido pusę. Dujų kamerose mirdavo daugybė žmonių, tad dvi kaukės perteikia mintį, jog žmonės jau niekada nepamatys saulės šviesos, negrįš namo ir negyvens ilgai ir laimingai. Taip pat dujų kameros vaizdą reikėjo perteikti tokiu būdu, jog ji keltų nepatogumą, nerimą, baime – taip pat kaip ir visiems iš jų negrįžusiems.
Žmonės, rizikuodami savo ir savo šeimos gyvybėmis, ryždavosi padėti žydams. Šiandien tokie žmonės vadinami Pasaulio teisuoliais.
Autorės – Guoda Liaugminaitė, Sabina Gumbytė, 8 kl.
Sovietiniai daugiabučiai
Temą sovietiniai daugiabučiai pasirinkau kaip atspindį laikotarpio, kurio metu Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos (1945-1990 m.). Mano vaizduojami daugiabučiai buvo pradėti statyti N. Chruščiovo valdymo metais. Su juo buvo siejamas “Atšilimo laikotarpis” – dešimtmetis, kurio metu sušvelnėjo SSRS vidaus ir užsienio politika.
Pradėta naikinti GULAG lagerių sistema, vyko repatriacija, lietuviai po Sibiro kančių galėjo grįžti į savo namus. Nikitai Chruščiovui pradėjus atšilimo politiką įvyko dar vienas neįsivaizduojamas įvykis – buvo pasmerktas Stalino kultas ir jo vykdomą trėmimų politika Sovietų Sąjungoje.
Lietuvos Komunistų partijai tuo metu vadovavo Antanas Sniečkus. Su atšilimu, Lietuvoje buvo suintensyvintas pramonės ir miestų augimas, daugiabučių statyba, kurią ir vaizduoju savo darbe.
Daniel Orlov, 8 kl.
"Idealiu atveju mikrorajone 100 m. spinduliu nuo gyvenamojo namo turėjo būti įkurtos vaikų žaidimų aikštelės, 500 m. spinduliu – skalbyklos ar kavinės, o dar toliau – baldų ar panašios parduotuvės."
Vilnius sovietmečiu –TV bokšto atvejis
Pasirinkome šią temą klasėje su tikslu sužinoti daugiau apie televizijos bokšto istoriją, o kartu ir visą sovietmečio periodą. Tėvai dažnai pasakojo apie šį laikotarpį, tad manėme kad tai bus puiki proga pasidomėti giliau sovietinio Vilniaus istorija.
Darbe vaizduojamas televizijos bokštas, fonas raudonas ir mėlynas, o ant kaukių nupieštas simbolis “yin yang”. Norėjome parodyti, kad televizijos bokštas pergyveno įvairius įvykius ir pasikeitimus. Fonas simbolizuoja dvi Lietuvos santvarkas – komunistinę ir demokratinę.
Vilnius tuo laikotarpiu kalbėjo rusiškai. Lietuva buvo priklausoma nuo Sovietų Sąjungos ir Komunistų partijos. 1957 m. balandžio 30 d. iš Vilniaus televizijos centro Konarskio gatvėje pirmą kartą į eterį pasklido signalai, siunčiantys lietuviškos televizijos programas. Bokšto aukštis – 180 metrų. TV laidos buvo matomos iki 100 kilometrų atstumu nuo Vilniaus. 4G interneto tuo metu nebuvo, jei ką, žmonės eidavo į svečius ir kalbėdavosi žiūrėdami vienas į kitą. O dabar TV bokštas simbolizuoja mūsų nepriklausomybę ir siekį būti laisviems ir nepriklausomiems.
Emilija Filipovič, Gintarė Chvackaitė, 8 kl.
Vilnius sovietmečiu – Televizijos bokšto atvejis (2)
Pasirinkau sovietinio Vilniaus laikotarpi, nes mane labai domina jo įvykiai, istorija, kaip žmonės gyveno.
Savo darbe aš vaizduoju televizijos bokštą aukštam, mėlynam danguje tarp debesų. Norėjau pavaizduoti televizijos bokštą, kaip išdidumo, drąsos ženklą, kad Lietuva nepasidavė Sovietų Sąjungos agresijai. Televizijos bokštas buvo labai svarbus Lietuvai skleidžiant naujienas, buvo simbolis, kuris atspindėjo ne tik technologinę ir inžinerinę galią, bet ir politinę ir propagandinę svarbą. Televizijos bokštas buvo naudojamas transliuoti sovietinėms programoms, komunistinei propagandai ir įvairiom informacinem laidom.
Sovietmečiu Lietuviai buvo dažnai suimami ir siunčiami į kalėjimus dėl ”antisovietinės veiklos”. Žmonių nuosavi ūkiai buvo sujungiami į kolektyvinius ūkius, buvo įsteigti milžiniški pramoniniai kompleksai. Žmonės dirbo sunkiai ir ilgai už nedidelius atlyginimus. Žmonėms taip pat buvo neleidžiama viešai pareikšti savo nuomonę apie valdžią, arba ją kritikuoti.
Markas Bartkus, 8 kl.
Černobylis
Černobylio avarija įvyko 1986 m. balandžio 26 d. ketvirtajame Černobylio atominės elektrinės bloke, esančiame netoli Ukrainos miesto Pripetės. Avarija buvo pirmoji iš dviejų avarijų, kurios įvertintos 7 balais pagal tarptautinę branduolinių avarijų skalę. Į dangų pakilo milžiniškas radioaktyvus debesis ir Sovietinė valdžia ilgai tai slėpė, tuo didindama žalą, nes gyventojai negalėjo apsisaugoti nuo radiacijos.
Černobylio avarija turėjo didelį poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Avarijos metu į atmosferą buvo išsklaidyta didžiulė radioaktyviųjų medžiagų dozė, kuri pasiekė ne tik Ukrainą, bet ir kitas Europos šalis. Avarijos metu žuvo daugiau kaip 30 žmonių, o daugiau kaip 200 žmonių mirė nuo radiacijos sukeltų ligų. Dauguma avarijos pasekmių pasireiškė ilgalaikėje perspektyvoje, pvz., didelis teritorijos užterštumas ir padidėjęs vėžio atvejų skaičius.
Rokas Ilgarūbis, Orestas Masevičius, 8 kl.
Skaitykite: Černobylio avarija (Saulė J., 10 kl.)
Žiūrėkite: Černobilio avarija (Justė P., 9 kl.)
Baltijos kelias
1989 m. – simbolinis laikotarpis Lietuvai. Trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija nuo Vilniaus iki Talino sukūrė gyvą žmonių liniją skirtą paminėti Ribentropo-Molotovo pakto pasirašymo 50-tmečiui. Taikios eisenos tikslas buvo pasmerkti slaptus dokumentus, kuriais buvo pasidalintas rytų Europos regionas tarp Nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos.
Laisvės idėjos Lietuvoje niekada nebuvo užmirštos kaip ir noras atkurti nepriklausomybę. Dainuojanti revoliucija – pasaulinis fenomenas. Lietuvos pastangos atkurti valstybingumą ne jėga, bet taikiais mitingais ir protestais iki šiol yra prisimenamas su pagarba ir pasididžiavimu.
Rokas Šimkus, Lukas Černiavskis, 8 kl.
Sąjūdžio mitingai ir Lietuvos tautinis atgimimas
Pasirinkau šį laikotarpį, nes jis mane domino ir žavėjo, apie jį dažnai girdėjau iš tėvų.
Dėl lietuvių vienybės ir meilės savo šaliai, būtent Sąjūdžio deputatų balsai nulėmė 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos valstybės atkūrimo akto priėmimą. Savo darbe vaizduoju Sąjūdžio mitingus, nes jie buvo labai svarbūs šio judėjimo renginiai. Juose žmonės taikiai kovojo už savo valstybę ir jos laisvės atkūrimą.
Pirmieji mitingai prie Adomo Mickevičiaus paminklo, vėliau peraugę į mitingą Vingio parke kurstė lietuvių viltis po 50-ties metų pagaliau tapti laisvais.
Gyvenimas sovietinėje Lietuvoje buvo nykus, žmonės turėjo ribotas teises, buvo represuojami ir tremiami. Bet kad ir kaip buvo sunku Lietuviai kartu su kitomis Baltijos valstybėmis vieningai žingsniavo nepriklausomybės link.
Gabrielė Ratkevičiūtė, 8 kl.
Sausio 13-oji
Pasirinkome savo darbo temą sausio 13-ąją, nes tai yra viena svarbiausių datų LIetuvos istorijoje, kurios dalyviai buvo ir mūsų tėvai, seneliai. Kasmet žiūrint įvairius vaizdo įrašus, interviu, kalbant su tėvais mes vis prisimename šią datą, tad savo darbą norėjome skirti šiam skaudžiam mūsų tautos įvykiui.
Yra sakoma, kad kiekviena karta savo laisvę turi apginti krauju. Galime didžiuotis, kad Lietuva – drąsių žmonių kraštas, kurie buvo pasiryžę naujai sukurtą valstybę ginti atiduodant net savo brangiausią turtą – gyvybę. Darbe vaizduojame neužmirštuoles kaip simbolį įvykių, kurie niekada nebus pamiršti. Dėl šių įvykių esame laisvi, dėl jų galime kurti, kvėpuoti ir suprasti, kas yra laisvė.
Gabija Žabaitė, Elzė Vaškevičiūtė, 8 kl.
Skaitykite (Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos pasakojimas – pamoka) : Sausio 13-oji
Karas Ukrainoje
Ukrainos įvykiai – vienas skaudžiausių modernios Europos istorijos sukrėtimų, paveikęs kiekvieną iš mūsų asmeniškai. Nors pirmieji Ukrainos įvykiai prasidėjo dar 2014 m. (Maidano revoliucija), nauja invazijos banga 2022 m. (Rusija įsiveržė į Ukrainą plačiu frontu: Dombasas, Luchanskas, šiaurės Ukraina) sukrėtė visą pasaulį savo žiaurumu ir barbariškumu. Savo darbe norėjome pavaizduoti protestą prieš karą ir beprasmius žudymus, kurie šiuo metu vyksta Ukrainoje. Buča, Mariupolis, Pripetė – tai tik kelių miestų pavadinimai, kuriuose vyko masinis ukrainiečių genocidas ir teroras.
Galime didžiuotis, kad Lietuviai yra viena iš aktyviausiai renkančių parama šalių remti ir padėti ukrainiečiams. Jie gina mūsų laisvę ten, o mes juos remiame mintimis, darbais ir begaliniu tikėjimu – pergalė bus mūsų visų.
Solana Stražinskaitė, Veronika Zelenkova, 8 kl.
Ateities Vilnius
Ateityje, nuoširdžiai tikiu, kad Žemė atras kitas ateivių civilizacijas, su kuriomis bus užmegztas kontaktas. Palaikysime tarpgalaktinius diplomatinius, karinius ir politinius santykius, o Vilnius bus vienas iš tų miestų, kuriame bus ateivių ambasada. Vilniečiai galės tuoktis su ateiviais, o jų vaikai turės žemės ir AMH481 planetos pilietybę.
Darbe vaizduoju tarpplanetinį taksi, atvykusį į Viršuliškių rajoną paimti kliento, kuris vyks į Marsą. Vilnius taps vienas iš daugelio multikultūrinių miestų, kuriame kursis ateivių bendruomenės. Žmonės su jais sutars draugiškai. Ateiviai galės skaityti žmonių mintis telepatijos pagalbą, tad žmonės stengsis mąstyti gražius dalykus, o visa žemė taps gražesne ir saugesne vieta visiems čia gyvenantiems organizmams.
Gabija Šaronaitė, 8 kl.
