iki XV a.
Lietuvos priešistorė ir pirmosios gyvenvietės
Lietuvos priešistorės pradžia – maždaug 10 000 – 9 000 m., pr. Kr. atsitraukus paskutiniam ledynui iš Pabaltijo krašto. Šį laikotarpį pasirinkome manydami, kad būtų įdomu supažindinti su tuometiniais gyventojais, jų gyvenimo sąlygomis, veikla.
Darbe vaizduojame Lietuvos priešistorės gyvenvietes, tankius miškus ir žmones, kurie vertėsi medžiokle ir žemdirbyste. Žmonės statė trumpalaikės stovyklas sausose smėlėtose vietose prie pat vandens. Daugiausiai vertėsi giriose gyvenusių žvėrių medžiokle, tam naudodavo akmeninius, titnaginius įrankius. Pagrindinė vyrų pareiga buvo maisto teikimas, o moterų – vaikų auginimas, auklėjimas ir maisto gaminimas.
Saulė Kliukaitė, Karina Kivyliūtė 8 kl.
Baltų dievai ir simboliai
Savo darbą skyrėme baltiškos kultūros ir simbolikos nagrinėjimui. Lietuviai – paskutinė pagonių tauta priėmusi krikštą 1387 m. Iki to laiko Lietuvos gyventojai propagavo politeizmą. Vyriausias baltų panteono dievas, visų dievų valdovas – Dievas. Pagal senovės baltų legendas ir mitus jis sukūrė visą žemę ir visatą. Baltų tikėjime vyrauja daug įvairias funkcijas turinčių deivių ir dievų. Dzeusas – dangaus ir žaibų valdovas, nuolatos ieškantis savo mirtino priešo – Velino – požemio pasaulio valdovo.
Paprastų mirtingųjų gyvenimą lemia dvi deivės sesės – Laima ir Giltinė. Pastarosios buvo atsakingos už žmogaus likimą, gyvenimo trukmę ir mirtį. Teliavelis – baltų kalvystės dievas, kuris sukūrė Saulė ir Mėnulį. Pastarieji tapo vyru ir žmona, o pasak legendų jų vaikai – nakties dangaus žvaigždės.
Pasak legendos vienos legendos mėnulis buvo įsimylėjęs savo dukrą – Aušrinę. Baltų mitologijoje atspindinčią šiaurinę žvaigždę. Tai sužinojusi Saulė nubaudė mėnulį visą amžinybę būti pjaustomam į gabalus ir vėl iš naujo susijungti į vieną. Taip baltų kriviai aiškino mėnulio fazes.
Erikas Li, Adomas Kazlauskas Čirūna, 8 kl.
Geležinio vilko legenda
Darbe vaizduojamas didžiojo kunigaikščio Gedimino sapnas. Sakoma, kai medžiodamas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas apsistojo nakvynei Šventaragio slėnyje, netoli Vilnios upės, susapnavo kaukiantį vilką, sudarytą iš geležies, o jo staugimas girdėjosi kaip 100 vilkų. Geležinio vilko vietoje, ant aukšto kalno, didysis kunigaikštis tą dieną buvo sumedžiojęs didžiulį stumbrą.
Pabudęs Gediminas prisiminė sapną ir iš karto pasakė savo žyniui Lizdeikai. Žynys išaiškino, kad kunigaikščio sapne, pats vilkas vaizdavo miestą kalno papėdėje, kuris bus tvirtas, neįveikiamas priešų. Vilko staugimas vaizdavo būsimo miesto šlovę, tas miestas bus Lietuvos sostinė ir jo reputacija sklis toli, kaip ir vilko kaukimas.
Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, paklusdamas Dievų valiai, pradėjo statyti būsimą Lietuvos sostinę, Vilnių, kurios pavadinimas kilo iš šalia tekančios upės Vilnia. Ant kalvos jis pastatė tvirtovę, Gedimino pilį, ir aplink ją pradėjo augti Vilniaus miestas.
Lėja Petkevičiūtė, 8kl.
Geležinio vilko legenda (2)
Savo darbe vaizduojame Gedimino sapną, kuris yra tapęs sostinės įkūrimo legenda ir simboliu. Gedimino dėka Vilnius tapo stabili didžiojo kunigaikščio rezidencija, kviečianti pirklius, amatininkus ir miestiečius keltis ir gyventi Lietuvoje.
Gedimino diplomatinės politikos dėka Vilnius tapo multikultūriniu miestu atviru visų konfesijų išpažinėjams. Sostinės reikšmė nuolatos augo, o miestas tapo traukos centru aplinkiniams regionams iš kurio buvo vykdomi žygiai į Maskvą ir kitas rusėnų žemes.
Kajus Narušis ir Ernestas Barsteika 8kl.
Gedimino laiškai pasauliui
Darbe vaizduojami laiškai Popiežiui su Gedimino antspaudais.
Vokiečių ordino nuolatiniai puldinėjimai vertė pagoniškąją Lietuvą visas jėgas ir išteklius sutelkti į gynybą. Ūkis ir administracija dirbo pirmiausia karo reikmėms, o kitos ūkio ir materialaus gyvenimo sferos plėtojosi lėtai, todėl kunigaikštis ėmėsi diplomatijos situacijai keisti.
Du Gedimino laiškai (1322 metų vasarą ir 1323 metų gegužės mėnesį) buvo skirti popiežiui Jonui XXII. Juose rašoma, kad kryžiuočių riteriai puola ne katalikų tikėjimo tikslais. Jie padaro daug žalos žemei ir žmonėms keldami siaubą ir negandas. Gediminas mini daug nusikaltimų ir žalos, padarytos riterių. Jis tvirtina, kad Vytenis nusiuntė laišką pranciškonų vienuoliams, prašydamas dviejų brolių, kurie galėtų atvykti į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir rūpintis bažnyčia. Kai kryžiuočių riteriai perskaitė laišką, jie nusiuntė savo kariuomenę ir sunaikino bažnyčią. Paskutiniame sakinyje Gediminas užsimena, jog ketina priimti krikščionybę ir paklusti popiežiui, kad riteriai negalėtų daryti daugiau žalos.
Deja, pasikrikštyti jam nepavyko, bet jo diplomatijos dėka laikinai buvo sustabdyti ordinų puolimai, o laiškuose pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo paminėtas LDK sostinės – Vilniaus vardas.
Deimantė Dalindaitė, 8 kl.
O jeigu tu būtum kunigaikštis? Ką tu parašytum apie savo miestą? Ką kviestum?
Užduotis: Parašyti laišką, kuriame kviečiate žmones atvykti į Jūsų valstybę
- Aprašykite savo valstybę (kur ji yra? Kuo ji ypatinga? Ką turi? Kas ir kaip valdo?)
- Pakvieskite žmones (ką kviečiate? pvz.: mokytojus, karius, pirklius…)
- Ką siūlote atvykstantiems? Kodėl jie turi atvykti pas jus?
