Vilniaus Salomėjos nėries gimnazija. istorija
Gimnazija įkurta 1915 m. spalio 9 d. ir vadinosi „Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Povilo Gaidelionio Vilniaus lietuvių gimnazijos kurso pamokos“. Direktoriumi paskirtas Mykolas Biržiška, lietuvių kalbos mokytojas.
1915 m. spalio 18 d. gimnazijoje prasidėjo pamokos lietuvių kalba vilniečio turtuolio Pimenovo name, tuometinės Didžiosios Pohuliankos gatvėje, 14/17 (dabartinis Mindaugo ir J.Basanavičiaus gatvių kampas).
1915 m. gruodžio 22 d. gimnaziją ima globoti „Ryto“ draugija.
Nuo to laiko ji ir buvo vadinama „Ryto“ draugijos Vilniaus lietuvių gimnazija.
Mokyklai sparčiai plečiantis „Ryto“ draugija nebesugeba jos išlaikyti savo lėšomis ir 1918 m. lapkričio 27 d. perduoda ją vyriausybės žinion.
1918 gruodžio 1 d. Švietimo ministerija šią mokyklą pavadino „Pirmąja Vilniaus vyrų gimnazija“ ir perkėlė ją į tinkamesnes patalpas dabartinėje Vilniaus Muzikos akademijoje.
1921 m. rugpjūčio 22 d. gimnazija pavadinta Vytauto Didžiojo vardu.
1921 m. spalio 1 d. lenkų okupantai įsiveržia į tuometines gimnazijos patalpas (A. Mickevičiaus g. 38) ir jėga išvaro pedagogus bei mokinius į gatvę. Praėjus 15 dienų gimnaziją priglaudė žydų visuomenės veikėjai jų realinėje gimnazijoje (Arklių g. 1).
Dėl nepalankių darbo sąlygų žydų gimnazijoje 1921 m. gruodžio 1 d. M. Biržiška išnuomoja patalpas Pilypo g. 12 (dabartinėje Šermukšnių gatvėje 3).
1922 m. okupantai ištrėmė gimnazijos direktorių M.Biržišką. Į jo vietą išrenkamas Marcelinas Šikšnys jau pagarsėjęs kaip rašytojas, dramaturgas ir kaip pedagogas.
1931 m. Vytauto Didžiojo gimnazija persikelia į erdvų Konstantino Stašio namą A. Jakšto gatvėje 5.
1940 m. Lietuvos Švietimo ministerijos nurodymu Vytauto Didžiojo gimnazija buvo padalinta į 2 dalis: berniukų gimnazijai paliktas Vytauto Didžiojo vardas, o atskirtoji mergaičių klasių dalis tapo atskira Birutės vardo gimnazija.
Vytauto Didžiojo gimnazija buvo padalinta į dvi atskiras berniukų ir mergaičių gimnazijas ir suteikti vardai: Vilniaus Vytauto Didžiojo valstybinė berniukų gimnazija ir Kunigaikštienės Birutės valstybinė mergaičių gimnazija.
Benediktinių vienuolyne Vilniuje pradėjo veikti lietuviška mergaičių gimnazija.
1940 m. rudenį Kunigaikštienės Birutės gimnazija pavadinta Vilniaus II vidurine mokykla.
1946 m. Salomėjos Nėries gimimo metinių proga mokyklai suteiktas poetės vardas, ji vadinama Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinė mokykla.
1954 m. mokykla perorganizuojama į mišrią vidurinę mokyklą.
Nuo 1997 m. siekiama gimnazijos statuso.
Lietuvos švietimo ir mokslo ministro K. Platelio įsakymu 1999-06-11 Nr.760 mokyklai suteiktas gimnazijos statusas (humanitarinio profilio).
Vilniaus miesto tarybos 2000-02-11 sprendimo Nr.512 3 punktu Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinė mokykla reorganizuota į Vilniaus Salomėjos Nėries gimnaziją su pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos bendrojo lavinimo skyriumi.
VSNG kartu su VGTU Kūrybinių industrijų fakultetu vysto Medijų ugdymo mokyklą. Atrask ir pažink MEDIJAS mūsų gimnazijoje!
Gimnazija – bendruomenė, atvira naujovėms ir gerbianti kitokį požiūrį, kurianti savitą ugdymą ir puoselėjanti tradicijas.
Salomėjos Nėries gimnazija, ieškodama savęs ir siekdama būti inovativi, išskirtinė ir unikali, ima plėtoti medijų kryptį.
Pirmoji Medijų gimnazija Lietuvoje.
Mokyklos vadovai
1918–1939 m. dirbo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje (1918–1922 direktoriaus pavaduotojas, 1922–1939 direktorius). Pirmasis ėmė dėstyti matematiką lietuvių kalba, pradėjo kurti matematikos lietuvišką terminiją. Parašė prozos kūrinių (jo dramos, daugiausia Pilėnų kunigaikštis, vaidintos Lietuvos teatruose), eilėraščių, paskelbė publicistinių straipsnių. Išvertė rusų, lenkų rašytojų kūrybos. Sudarė lietuvių–rusų kalbų Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlį (1919), parašė vadovėlius Geometrija (3 dalys 1919–1920), Elementarinė algebra (4 dalys1921–1926), Geometrija (3 dalys 1938–1939), Aritmetika ir algebra (3 dalys 1939–1940). Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinas (1940).
Mokiniai
Salomėjos Nėries mokyklą įvairiu metu yra baigę nemažai žinomų mokslo, meno, politikos veikėjų, tokių kaip Prezidentė Dalia Grybauskaitė, aktoriai Ingeborga Dapkūnaitė, Dalius Mertinas, Saulius Siparis, Arūnas Storpirštis, jo sūnus Simonas, sūnėnas Ainis, režisierius Oskaras Koršunovas, operos solistė Ieva Prudnikovaitė, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka, Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas ir daugelis kitų.
A. Suslavičius sako: „D.Grybauskaitei matematikos nedėsčiau, tačiau šį dalyką dėsčiau Europos žmogaus teisių teismo teisėjui Egidijui Kūriui. Jam puikiai sekėsi tikslieji mokslai – E.Kūris iš pradžių buvo įstojęs studijuoti fizikos, bet jam nepatiko, ir pasuko į teisę. Egidijus – šaunus vyras, neretai susitinkame, vyriškai pasikalbame.”
Kokių dar žmonių jūs žinote? Galbūt šioje gimnazijoje mokėsi Jūsų tėvai/seneliai/broliai/seserys ir pan? Grupėje užrašykite bent 10 asmenų baigusių šią mokyklą.
ArchitektūrA
Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos pastatas pastatytas 1951 metais, o priestatas – 1961 – 1964 metais, projektavo Levas Kazarinskis. Mokyklos architektūroje unikaliai susiduria dviejų sovietinių laikotarpių – stalinizmo (socrealizmo) ir chruščiovinio modernizmo laikų mokyklų projektinės idėjos. Tai pirmoji, tipinė keturių aukštų, stačiakampio plano, koridorinės sistemos 960 vietų mokykla pastatyta pagal Leningrado projektavimo institute N. Ginzbergo parengtą tipinį projektą.
1964 m. pastatytas grakščių modernistinių formų, gausiai įstiklintas mokyklos priestatas su sporto ir aktų salėmis parodė kaip sėkmingai sovietiniai neoklasicistai sugebėjo persikvalifikuoti į modernistus. Priestatas liudija septintajame dešimtmetyje paplitusią modernių pastatų statybą senamiestyje, o jo alokacija ženklina naują požiūrį į senamiesčio apsaugą, kadangi buvo atsisakyta tolesnės magistralės statybos, kurią „užkirto“ lenktas mokyklos tūris.
Užduotis Nr. 1
Kahoot.com
Game PIN: 01255081
arba skanuokite kodą ir pirmyn 🙂
Užduotis Nr. 2
Atlikite paskirtas užduotis (dėlionės, žymėjimai ir t.t.)
Iš mokyklos gyvenimo
Sovietmečio archyvinės bylos liudija neramias ir gan neįprastas kitoms Vilniaus mokykloms istorijas. 1986 metais iš seifo buvo pavogtas mokyklos direktoriaus pavaduotojo Igno Gutausko partinis bilietas. „Niekadėjų“ milicija neišaiškino, todėl pats direktoriaus pavaduotojas gavo papeikimą už partinio bilieto saugumo neužtikrinimą. Mokyklos administracija buvo susirūpinusi „antitarybiniu pankizmo“ judėjimu, „pacifistais“, „aisidistais“, metalistais, „montanomis“ ir kitais nonkomformistais. Konstatuota, kad pagal klausomo „ansamblio“ muziką, galima nustatyti kokiai grupei priklauso moksleivis. (https://www.vilniusgo.lt/2017/09/22/salomejos-neries-vidurine-mokykla/)