Nuo pat to momento, kai atmerkiame akis, stebime dangų ir grožimės jo begalybe, didybe.

Jau nuo senų senovės žmogus bandė tyrinėti ir spėlioti, kas ten aukštai ir toli. Įvairių sričių mąstytojai svarstė, atrado, stebėjo ir aprašinėjo. Buvo kuriamos teorijos (pvz., Žemė plokščia, laikosi ant titanų nugarų, o danguje ant debesies ilsisi dievai).

Renesansas atnešė ne tik Antikos kultūros atgaivinimą, humanizmą, bet ir Koperniko, Bruno, Keplerio ir Galileo Galilėjaus darbus. Buvo įrodyta, kad Žemė apvali (Magelanas apiplaukė aplink), kad pasaulio centre ne Žemė, o Saulė (Heliocentrinė teorija paneigė anksčiau vyravusį Geocentrizmą), patobulintas teleskopas, atrasti Jupiterio palydovai ir dar daug kitų pasaulėžiūrą sudrebinusių dalykų.

Šiandien, kaip ir anksčiau, žmogus žvelgia į dangų, kurio dalelę jau pažįstame, tačiau… kiek daug jo dar liko…Todėl savo darbą nusprendžiau pavadinti – „Kosmoso mistika“.

 Darbe vaizduojamas Galilejo Galilėjaus veido įspaudas, kurį supa įvairūs dangaus kūnai. Šis meno kūrinys pabrėžia, koks svarbus buvo italų kilmės astronomo, matematiko, fiziko, filosofo vaidmuo tiriant kosminius objektus. Vieni didžiausių jo darbų – 1609 m. sukonstruotas pirmasis teleskopas (patobulintas anksčiau naudotas arabiškas), kurio pagalba jis įrodo Koperniko Heliocentrinę teoriją, stebi Saulės demes ir jų aktyvumą, Menulio kraterius, kalnus ir slėnius, atranda keturis Jupiterio palydovus (Ganimedas, Kalista, Ijo ir Europa), ištyria laisvąjį kūnų kritimą, nustato inercijos dėsnį ir t.t.

Deja, to meto žmonės į šį mokslininką žiūrėjo skeptiškai, nes jo atradimai neigė žymaus filosofo Aristotelio teiginius. Už tai 1632 m. jam teko stoti prieš inkvizicijos teismą. G. Galilėjus buvo priverstas paneigti visas savo teorijas ir atradimus. Inkvizicija jam paskyrė namų areštą iki gyvos galvos (mirė 1642 m.).