Vaizduojamas drąsus, kraujuojantis žmogus, kovojantis už laisvę ir nebijantis nei kulkų, nei tankų. Žinoma, idėją inspiravo 1991 m. sausio 13d. nakties įvykiai, bet norėčiau, kad mano darbas būtų suprastas kaip simbolis, atspindintis šiandieninę ukrainiečių ir viso pasaulio kovą už laisvę.

Rinkausi šią temą, nes ji dažnai likdavo kažkur užribyje ir neįvertinta (laivė ir žmogaus gyvybė visada buvo kažkur šalia, tačiau kartu ir labai toli), tačiau pastarosiomis dienomis matome ir suprantame, ką reiškia laisvė ir kokia jos kaina. Tik dabar pradedame vienytis ir suvokiame situacijos sudėtingumą pasaulyje, Lietuvoje.

Laikotarpis, kuris įkvėpė darbo atsiradimą – 1991 m. sausio 13 d. įvykiai, kai Lietuvos piliečiai prie Vilniaus televizijos bokšto, Seimo rūmų, Spaudos rūmų, priešindamiesi ginkluotų rusų karių bei tankų agresijai, iškovojo Lietuvai laisvę, parodė mūsų tautos galybę, drąsą, jėgą ir vieningumą. Beginkliai stojome prieš priešus, susikibę už rankų saugojome parlamentą, dainavome dainas ir karštai meldėmės. Aukos, kurios atgulė amžino poilsio, mums kasmet primena apie didvyriškumą ir troškimą būti nepriklausomiems ir laisviems.

Mūsų kova tapo pasididžiavimu ir pavyzdžiu ne tik mums, bet ir visam pasauliui.

Ir šiandien tikiu, kad ryžtas, drąsa, vienybė ir mes galime padaryti pasaulį gražesnį.