Darbe vaizduojama Baudžiava, kaip socialinė ekonominė sankloda, kurioje buvo išnaudojami žmonės (todėl pasirinkau spalvos ir tekstūros atitikmenis). Veidas, žvelgiantis iš „skudurų”, rodo žmonių vargą, stygių ir liūdesį.

Baudžiava – tai ekonominė socialinė sankloda, kuriai būdinga asmens priklausomybė nuo pono (šeimininko) bei ribota asmeninė nuosavybė. Ši sankloda atsirado senovės Romos imperijos laikotarpiu ir intensyviai plito Viduramžiais. Lietuvoje baudžiava oficialiai prasidėjo XV a. (1447 m. Kazimiero privilegija), nors užuomazgų būta jau  ir XIII a. pabagoje.

Asmuo, patekęs į baudžiavą, tapdavo priklausomas nuo feodalo:  mokėjo mokesčius (činšus), turėjo dirbti privalomąjį darbą (lažą), jam buvo draudžiama keltis į miestą  ar keisti šeimininką. Feodalai galėjo „sugalvoti” papildomas prievoles savo baudžiauninkams, pvz.: pirmos nakties teisė, teisė į palikimą, teisė bausti ir kt.