Lietuva II-ojo pasaulinio karo metais
Sovietinė okupacija. 1940 - 1941 m.

TIKSLAS: Suprasti pirmosios sovietinės okupacijos (1940–1941 m.) priežastis, eigą ir pasekmes Lietuvai. 

Uždaviniai:

Mokiniai gebės 2- 3 sakiniais paaiškinti 1940 m. Lietuvos okupacijos aplinkybes ir nurodyti pagrindinius įvykius.

Mokiniai gebės įvardyti ir apibūdinti ne mažiau 3 pirmosios sovietinės okupacijos pasekmes Lietuvos valstybei ir visuomenei.

1.Pažiūrėkite į pateiktas karikatūras ir atsakykite į klausimus. Atsakymus pagrįskite.

  1. Kaip iliustracijose vaizduojami Hitlerio ir Stalino santykiai? Kokią žinutę autorius nori perduoti apie jų susitarimą?
  2. Kodėl Lietuva (ar maža valstybė) vaizduojama kaip silpnesnė, tarp dviejų galingų valstybių atsidūrusi pusė? Ką tai pasako apie 1939–1940 m. politinę situaciją Europoje?
  3. Ką simbolizuoja „medaus mėnesio“ metafora antrojoje karikatūroje? Kodėl autorius abejoja santuoka?

2.Susipažinkite su pateikta informacija (schema ir iliustracijomis, šaltiniais) ir atsakykite į klausimus. 

  1.  Kokie tarptautiniai susitarimai 1939 m. turėjo įtakos Lietuvos likimui? Paaiškinkite jų reikšmę.
  2.  Kaip vyko Lietuvos okupacija 1940 m.? Nurodykite pagrindines datas ir įvykius.
  3.  Kokį vaidmenį 1940 m. atliko Liaudies seimas? Kodėl šie rinkimai laikomi nedemokratiškais?
  4.  Kokie pagrindiniai pokyčiai įvyko Lietuvoje sovietinės okupacijos metu (politikoje, ekonomikoje, visuomenėje)?
  5.  Kokias pasekmes Lietuvos gyventojams turėjo 1940–1941 m. sovietinis režimas? Pateikite konkrečių pavyzdžių.

3.Peržiūrėkite vaizdo įrašą ir atsakykite į pateiktus klausimus. Atsakymus pagrįskite vaizdo įraše pateikta informacija.

  1. Kokias pasekmes Lietuvos gyventojams turėjo sovietinė okupacija?
  2. Kaip ir kodėl buvo sudarytas Liaudies seimas? Kokią reikšmę jis turėjo Lietuvos likimui?

4. Pažiūrėkite vaizdo įrašą ir atsakykite į klausimus.

  1. Įvardinkite penkis faktus, kurie pateikiami vaizdo įraše apie 1940–1941 m. sovietinę okupaciją Lietuvoje.
  2. Įvardinkite dvi vaizdo įraše minimas asmenybes ir apibūdinkite jų veiklą bei vaidmenį aptariamu laikotarpiu.

5. Perskaitykite šaltinius ir atsakykite į klausimus

A. Smetonos Pro Memoria, parašytos 1940 m. birželio mėn., fragmentai

Jau prie gen. Černiaus, kaip Ministro Pirmininko, Gynybos Taryba svarstė klausimą, kas daryti, jei ateitų rimtas pavojus Lietuvos laisvei. Taryba visa pasisakė, jog tuomet reiktų visomis priemonėmis, taigi ir ginklu, pasipriešinti, nors ir nebūtų vilties laimėti. <…>

Tačiau nė ministrų pirmininkų, nė kariuomenės vadų nebuvo patiekta plano, kaip gintis, nebuvo tam paruoštas ir valstybės aparatas. Kodėl nebuvo?.. Visokie einamieji reikalai, labai ir nelabai svarbūs, nustelbdavo šį pagrindinį valstybės dalyką.

(1940 m.) birželio mėn. 12 d. apie 15.30 val. grįžo iš Maskvos min. pirmininkas. <…> Trumpai drūtai papasakojo pirmininkas apie savo nemaloniausią vizitą pas Molotovą. išklausę pirm. Merkio pranešimo, posėdžio dalyviai kone visi buvo nuomonės, kad reikia laukti žinių iš Urbšio, nors visiems buvo aišku, jog spėjamieji Maskvos reikalavimai žada labai daug pikto, stačiai baisaus smūgio Lietuvai.

Birželio 13 d. mano vardadienis. Vakar po posėdžio buvau priminęs pirmininkui Merkiui, kad ilsėdamasis apgalvotų projektą, kas darytina šioje nematytai sunkioje, būklėje. Šiandien laukiau jo vakare ateinant, bet neatėjo. Ir jis Antanas, tai gal norėjo būti namie. Kita vertus, nujaučiau jo nesugebėjimą sunkiomis valandomis dairytis ir ką planingai ruošti. Jis tarytum laukė, jog kitas už jį padarys, ką jis pats privalėtų daryti. Nesiryžo, svyravo.

Birželio mėn.14 d. Tik apie 22 val. vakare p. Merkys atvyko į mane prezidentūron. Visą dieną sakėsi ilsėjęsis savo ūkyje Lapiuose.

Birželio 15 d. Ar kariuomenė kalbamajam pasipriešinimui (Raudonajai armijai) buvo ruošiama, buvo paruošta?.. Tuo klausimu būdavo kalbama, bet nebaigiama kalbėti. Min. pirm. Merkys ir kar. vadas šiaip ir taip manydavo: gal teks, o gal neteks ginklu pasirodyti. Klausiami abejodavo, ar būtų galima įvykdyti pasipriešinimas, kai Raudonosios armijos tankai ir aviacija visai arti Kauno. Gal tik viena mūsų divizija galima būtų esą paruošti žygiui Žemaičių plentu, Raseinių linkui. Su tąja divizija trauktųsi vyriausybė, ir kiek galėtų, valdininkai. O kaip Kauno įgula pereitų Nemuną ir Nerį, jei raudonųjų tankai ir aviacija pastotų tiltus ir juos apspistų, to nemokėdavo dorai paaiškinti. Kaip vyriausybė suspėtų trauktis? Tai, sako, gal aeroplanais išskristų. Iš viso darėsi įspūdis, kad mūsų kariuomenė nė nebuvo paruošta pasipriešinimui.

Juozo Audėno, paskutinės tarpukario Lietuvos Vyriausybės nario, kaip ir dauguma ministru pasisakiusio prieš pasipriešinimą SSRS agresijai, argumentai

Šiuo atveju karas turėjo būti visuotinis. Jei gintis nuo užpuoliko, tai reikia gintis iš paskutiniųjų. Būtų reikėję ne tik aktyviąją kariuomenę, kurios mes tada turėjme tik apie 20 000 vyrų (mažesnį skaičių, negu krašte buvusios Sovietų įgulos) tuojau sukelti, bet pašaukti kovon šaulius (apie 70 000), visą jaunimą ir visą tautą – jos pajėgiausią dalį.

Kariauti prieš bolševikus būtų ėjusi visa tauta, jei tik ji būtų buvusi pašaukta. Bet šitame visuotiniame kare su šimteriopai didesniu priešu negalėjo būti jokios apsigynimo vilties. O tokio karo pasekmės būtų buvusios neišpasakytai baisios.

Tautos ir valstybės apgynimui, jei jis kiek įmanomas, gali būti aukojama daugiau, negu pusė krašto gyventojų. Bet ar verta tokią didelę auką atiduoti, kuomet prieš akis stovi ne pergalės viltis, bet aiškus ir visiškas pralaimėjimas?


1940 m. karikatūra, pašiepianti Lietuvos neutraliteto politiką. Kuntaplis, Nr. 18

  1. Remdamiesi šaltiniu A ir žiniomis, atsakykite į klausimus:
    1. Kaip Prezidentas vertina savo paskirtus valstybės pareigūnus?
    2. Kaip autorius vertina armijos pasirengimą gintis? Ar jis teisus?
  2. Remdamiesi šaltiniu B ir žiniomis, atsakykite į klausimus:
    1. Kokie teksto teiginiai paaiškina, kodėl ministras buvo prieš pasipriešinimą? Ar jie įtikina?
    2. Paaiškinkite teiginį „karo pasekmės būtų buvusios neišpasakytai baisios“. Ar sutinkate su autoriumi? Atsakymą pagrįskite.
  3. Nurodykite C šaltinio pagrindinę mintį.
  4. Remdamiesi A-B šaltiniais ir karikatūra, įvertinkite 1940 m. Lietuvos pasirinkimus – ar pasipriešinimas buvo įmanomas? Savo atsakymą pagrįskite.

6. Užduotys

Pirmoji_Sovietinė_Okupacija_Lietuvoje (1)