Mažoji Lietuva
Projektas "Mažoji Lietuva"
Projektas “Mažoji Lietuva” tai geografijos, lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos integruotas projektas, skirtas susipažinti ir išanalizuoti Mažosios Lietuvos geografiją, istoriją ir žmones.
Pamokų metu mokiniai analizuoja regiono geografiją ir istoriją, išskiria svarbiausius aspektus ir išskirtinius bruožus.
Mokiniai kuria infografikus pateiktomis temomis: įžymūs žmonės (jų biografija, veikla ir t.t.). Vėliau – vertina pagal pateiktus kriterijus.
XVI – XVII a. susiformavo savita Mažosios Lietuvos gyventojų kultūra, kuri ypač skyrėsi nuo Lenkijos. Save gyventojai vadino lietuvninkais (M. Mažvydas “Katekizme” kreipiasi į lietuvininkus (kaip lietuvio atitikmuo) ir žemaičius, tačiau vėliau Lietuvoje susiformavo lietuvio pavadinimas, o buvusiose Prūsijos žemėse – lietuvninkai). Šis pavadinimas ypač išpopuliarėjo po Jurgio Zauerveino eilėraščio “Lietuvninkais mes esam gimę” pasirodymo (šis kūrinys laikomas neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu).
Vokiečių ordino užkariautas teritorijas istorikai linkę vadinti įvairiai, todėl dažnai nesutariama dėl Mažosios Lietuvos ribų. Dažnai vadinamieji Rytprūsiai ir vadinami Mažąja Lietuva, tačiau teritorinio vieneto ribos ir istorija yra sudėtinga.
Mažosios Lietuvos vardas pirmą kartą įrašytas XVI a. pradžios Prūsijos kronikose: Simono Grunau, Luko Davido. Tada žlugo Vokiečių ordinas, prasidėjo Reformacija, plito liuteronybė, kurių dėka imta domėtis Prūsijoje gyvenančiomis tautomis bei gentimis, jų kalbomis.
1701 m. susikūrus Prūsijos karalystei (Konigreich Preussen), senoji baltų Prūsija susijungė su Brandenburgo kurfiurstija, tapo karalystės provincija (Provinz Preussen), ir vėliau vadinta tuo pačiu Prūsijos vardu. Prasidėjus vokiečių kolonizacijai valstybė dalijama į dvi dalis: Rytprūsių departamentą ir Lietuvos departamentą. Tokiu būdu atskiriamos etniškai skirtingos grupės ir išlaikomas unikalumas.
Lietuvos provincija apėmė tik 4 apskritis: Klaipėdos (Memel), Tilžės (vok. Tilsit;nuo 1946m.rus. Sovetsk), Ragainės (Ragnit; Neman) ir Įsruties (Insterburg; Černiachovsk). Vartojant Mažosios Lietuvos terminą, apibūdinantį visą lietuvių gyventą kraštą, šia teritorija dar ir su Labguvos (Labiau; Polessk) apskritimi iki Deimenos upės (Deimė; Laba,vok.Deima, Deine;rus.Deima) ir Vėluvos (Wehlau; Znamensk) apskritimi iki upės Alna (vok.Alle;rus. Lava, lenk. Lyna) apskritimi apsiriboti negalima, nes lietuviai gyveno ir už jos ribų. Ši teritorija reiškia Mažąją Lietuvą siaurąja prasme, sudaro jos branduolį.
1871 m. susikūrusi Vokietijos imperija panaikina lietuvių kalbą regione, tačiau pavadinimas išlieka ir yra vartojamas iki šiol.
Skaityti daugiau: Mažoji Lietuva. Geografija
Skaityti daugiau: Mažoji Lietuva. Istorija
Mažojoje Lietuvoje lietuviškai ir vokiškai kalbantys gyventojai sukūrė unikalią kultūrą. Čia veikė knygų spaustuvės, kuriose buvo leidžiami bene plačiausiai naudojami kūriniai: maldaknygės, elementoriai, giesmynai ir kt. Visa tai keliavo į Didžiąją Lietuvą – plito mokyklose, bažnyčiose ir kt. Čia XVI a. išleista pirmoji lietuviška knyga (M. Mažvydas, Katekizmas). J. Bretkūnas baigė versti Bibliją, kuriama pasaulietinė lietuviška poezija (K. Donelaitis, Metai), pradėtos rašyti Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorijos. XVIII a. susiformavo bendrinės Lietuvių kalbos pagrindas. 1900 m. organizuota pirmoji dainų šventė, kurios tradicijas perims tarpukario Lietuva.
Spaudos draudimo metais (1864 – 1904 m.) Mažoji Lietuva bus nelegalios spaudos spausdinimo centras. Knygnešiai iš čia gabens spaudinius į Didžiąją Lietuvą. Čia pasirodys “Aušra”, “Varpas”, “Tėvynės sargas” ir kt.
Mažojoje Lietuvoje gyveno, kūrė ir kovojo ne vienas žymus kultūros, politikos ir kt. veikėjas.
Mokinių darbai – infografikai buvo sukurti https://www.canva.com/
Užduotis: Darbo įsivertinimo forma čia: Įsivertinimo forma